Miesto centre netrūko ir visai smulkių, dar žemesnės kategorijos viešbučių. Antai aptiktame dokumente nurodytas viešbutis „Viena“, kurio metinė apyvarta 1892 m. siekė 2000 rb, pelnas – 400 rb, o štai „Saksonijos“, „Izraelio“ ir „Paryžiaus“ viešbučiai su pretenzija į prabangą priklausė miestiečiams. Nors tokių viešbučių apyvarta buvo nedidelė (pvz., 1892 m. 312 posesijoje Konstantino Puzynos laikomo „Paryžiaus“ viešbučio metinė apyvarta siekė 5 000 rb, pelnas – 1000 rb, o 1893 m. 375 posesijoje Solomonas Perelmanas turėjo 16 kambarių viešbutį, kurio metinė apyvarta siekė 4000 rb, pelnas – 800 rb), panašu, jie buvo gana populiarūs tarp viduriniosios klasės atstovų.

Kiek atokiau šalia Šv. Mykolo bažnyčios (Šv. Mykolo skersgatvyje, namo numeris nežinomas) buvo įsikūręs „Puzynos“ viešbutis. Jo savininkas Pranciškus Bagdanavičius skelbime nurodo, kad „tai – seniausias viešbutis Vilniuje“. Tai visai tikėtina, nes, pagal šaltinius, pirmieji viešbučiai pradėjo kurtis būtent šioje miesto dalyje, o gal tai buvo tik savininko reklaminė gudrybė. 1910 m. viešbutis buvo rekonstruotas „sulig paskutinių reikalavimų“.

„Varšuvos“ viešbutis, buvęs Viežbovskio name (192 posesija, dabartinio K. Sirvydo skvero teritorijoje). „Varšuvos“ viešbutį, priklausiusį nuomininkui Mozei Rozenbergui, kartu su jo skola Peterburgo-Tulos bankui, 1897 m įsigijo titulinis patarėjas Liudvikas Samsonas ir Marija Jozefa Grobovskiai. Apie šiuos mažus miesto viešbutukus neaptikta išsamesnių duomenų ar žinučių laikraščiuose, tačiau archyviniai duomenys rodo, kad jų pelnas buvo žymiai mažesnis nei tokių stambių viešbučių kaip „Europa“ ar „Bristolis“. Matyt, savininkai neturėjo lėšų reklamuotis periodiniuose leidiniuose, o galbūt jiems ir taip netrūko klientūros dėl mažų kainų.

Daugelis miesto viešbučių svečiams tikriausiai galėjo pasiūlyti tik dalinius patogumus. Štai buvusio Sodų gatvėje (1895 posesija, namo numeris nežinomas) „Maskvos“ viešbučio savininkas buvo priverstas sutvarkyti viešbučio tualetų nuotekų sistemą. Sanitarinės komisijos patikrinimo metu nustatyta, kad iš po nakties susikaupusios fekalijos buvo išpilamos tiesiog į gatvės griovius. Greičiausiai tai nebuvo vienintelis antisanitarinės būklės viešbutis. Apie tai liudija ir kiti Vilniaus sanitarinės komisijos dokumentai, sprendžiantys miesto sanitarinės būklės pagerinimo klausimus.

 

Tekstą parengė Aistė Bukauskaitė