Vilniuje ir Kaune veikė viešbučiai vienodu pavadinimu „Dagmara“. Vilniaus „Dagmara“ buvo įsikūrusi už Aušros vartų (namo numeris nežinomas). Greičiausiai tai buvo vidutinės klasės viešbutis, nes 1887 m. viešbučio savininkas Vilniaus antrosios gildijos pirklys Giršas Epšteinas nebuvo išpirkęs parankiniui antros klasės verslo liudijimo, todėl gavo 6 rb baudą. Plėtoti veiklą pagal antrosios kategorijos liudijimą galėjo ne itin stambios įmonės. 1891 m. laikraštis „Vilenskij vestnik“ pranešė, kad „naujai ir patogiai įrengti kambariai turėjo visus patogumus, naujausią įrangą, vonias, o ekipažai užsakomi visą parą. Kambarių kainos buvo nuo 0,5 iki 4 rb per parą, bet užsakantiems mėnesiui taikomos nuolaidos (kaina nuo 15 iki 50 rb per mėnesį). Viešbutyje buvo įrengti 26 kambariai. Metinė apyvarta 1885 m. buvo 15 000 rb, pelnas – 1500 rb, atitinkamai 1886 m. – 9 000 ir 2000 rb, 1887 m. – 10 000 ir 1500 rb, 1888 m. – 6 000 ir 900 rb, 1889, 1891 m. – po 12 000 ir po 1200 rublių.

 

Tekstą parengė Aistė Bukauskaitė