2011

Norvegija
„Aš tikiu...“
Lapkričo 15 d. 18 val.
Vilniaus teatras LĖLĖ
Arklių g. 5

Finalinis festivalio reginys – muzikinis viešnios iš Norvegijos pasirodymas „Aš tikiu...“. Žiūrovas išgirs solistės Bente Kahan, Miroslaw “Carlos” Kaczmarczyk (gitara), Maciej Ostromecki (perkusija) ir Piotr Iwicki (sintezatorius) muzikinius kūrinius, atliekamus hebrajų, jidiš, anglų, lenkų, vokiečių, persų ir norvegų kalbomis. Koncerte skambės žydų sakralinių giesmių, ilgesio, kančios ir vilties dainų repertuaras.

Izraelio projektas
Muzikinis spektaklis, sukurtas pagal Abraomo Suckeverio novelę „Dvynės“
Spalio 19 d. 18 val.
Vilniaus teatras LĖLĖ
Arklių g. 5

Spektaklyje pagrindinį vaidmenį atlieka rašytojo anūkė, atvykusi iš Izraelio, Adasa Kalderon – Suckever. 1986m. Abraomas Suckeveris išleido trumpų istorijų rinkinį „Žaliasis akvariumas“. K.A.Bertinis išvertė ją į hebrajų kalbą.
Viena iš istorijų vadinasi „Dvynės“ – „Der Tzvilling“, ir buvo parašyta 1973m. Tai istorija apie dvynes seseris Grunią ir Hadaselą, kurių viena išgyvens Antrąjį pasaulinį karą, o kita – talentinga smuikininkė – mirs stovyklose. Istorija prasideda mažoje kavinėje, sename Jafa mieste penkto dešimtmečio pabaigoje. Grunia gyvena Izraelyje ir susitinka su poetu, kuris buvo jų kaimynas Vilniaus gete, bei pirmoji Hadaselos meilė. Ji pasakoja jam apie savo keliones aplink pasaulį, bandant rasti informacijos apie savo sesers mirtį stovykloje. Nuo čia istorija persikelia į tragiškus 1939m. holokausto įvykius, kurie atvedė abi seseris į darbo stovyklas, tapo Hadaselos mirties ir Grunios keršto priežastimi.
Ši trumpa novelė yra paremta tikra istorija.
Ši istorija vėliau taps teatriniu–muzikiniu kūriniu, sujungusiu jaudulį keliančius vaidinimą, muziką ir video meną į vieną visumą. Aktorius vaidins poetą, o aktorė – abi dvynes. Gausiomis vizualinėmis detalėmis turtingas video menas atskleis istorijos laikmetį ir veiksmo vietą, gamtai skirs svarbų vaidmenį šioje ypatingoje istorijoje. Smuikininko vadovaujamas gyvai grojantis orkestras taps vaidinimo dalimi, bendraus su aktoriais, jiems akompanuos. Sceninė versija turės 7 scenas, kurios vyks Jafa miesto kavinėje, paplūdimyje, sesers vaikystės namuose Vilniuje, stovykloje, kurioje mirė sesuo, geto koncerte ir panašiai.

Rusijos projektas
Irinos Jevdokimovos baletas – detektyvas „Dedikacija“ pagal Josifo Brodskio kūrinius
Lapkričo 3 d. 18 val.
Vilniaus teatras LĖLĖ
Arklių g. 5

1969 metais pirmąkart pasaulyje susijungė du tarybiniai pilotuojami erdvėlaiviai, mūsiškiai
pasiekė Venerą, o amerikiečiai išsilaipino Mėnulyje. Balandžio 29 d. Valstybinio Saugumo Komiteto
pirmininkas J.V.Andropovas nusiuntė į CK slaptą laišką, kuriame išdėstė planą apie specialių
psichiatrinių klinikų disidentams tinklo plėtrą. Beketas gavo Nobelio premiją „už novatoriškus
prozos ir dramaturgijos kūrinius, kuriuose šiuolaikinio žmogaus tragizmas tampa jo triumfu“, o
Venička Jerofejevas parašė „Maskva-Petuški“. Viskontis nufilmavo „Dievų žlugimą“, Felinis - „Satyrikoną“, Pazolinis - „Medėją“, Motylius – „Baltąją dykumos saulę“, pasirodė animaciniai filmukai „Na, palauk!“ ir „Mikė-Pūkuotukas“, šalis išvydo „Briliantinę ranką“, po 68-ųjų rugpjūčio Čekiją sujungė su Slovakija, o Natalją Gorbanevskąją sulaikė ir pasodino į Butyrką, Londone išleista Platonovo „Duobė“, o Frankfurte prie Maino – pilnas romano „Meistras ir Margarita“ tekstas, išleistas pirmas spalvotas vaizdo magnetofonas, mirė Kornejus Čiukovskis ir pirmasis sovietų maršalas Klimentas Vorošilovas, atsirado skin-head kultūra.
1969 metais – praėjus trejiems metams po tremties ir likus trejiems metams iki išgujimo – dvidešimt
aštuonerių metų poetas Josifas Brodskis atsidūrė „žieminėje“ Jaltoje. Jis rašo tokius tekstus, kaip: „Aš
prabudau prakaito klane“, „Nuostabios epochos pabaiga“, „Žiemos vakarą Jaltoje“, poemą-detektyvą „Skiriama Jaltai“, „Iš antologijos mokyklos“, „Didona ir Enėjas“. Prisiminimai apie žuvusius bendraamžius, kreipimasis į antikos herojus, ironiškas žaidimas „detektyvais“, lyriška sąsaja su „Faustu“, skaudus autorių supančios tikrovės įvertinimas – visuose šiuose kūriniuose skamba veriančios vienatvės gaidos. Brodskis, lygi gigantiškoje spiralėje, sukasi vienoje pagrindinėje temoje – privataus, vienintelio žmogiškojo AŠ būties prasmės ieškojime. Spektaklis „Dedikacija...“ – tai J.Brodskio tekstų kompozicija.
Tekstinė, muzikinė, plastinė ir šviesos spektaklio „Dedikacija...“ visuma sujungiama detektyvine intriga:
neva atsitiktinės žmogžudystės pseudo dokumentinis tyrimas. Poema sudaryta iš protokolų-monologų. Bet svarbiausia poemoje ne jos detektyvinė įvykių eiga, o tiksliai ir jautriai pagautas laikas, paradoksaliai atspindintis šiandieną. Nusikaltimo, atrodytų, pavienio atvejo, išaiškinimas, autoriaus temos kontekste pakyla arba nusileidžia iki esminių, pagrindinių būties klausimų. Nevienodą ir gležną spektaklio ritmą lemia jo muzikinis-garsinis pagrindas, atskleidžiantis tikrąją žmogiškąją veikėjų prigimtį, jų skausmą ir baimę, jų viltį ir sumišimą...
Istorijos išraiškos forma – atviras efektingas, ryškus ir dinamiškas teatrinis veiksmas su operų arijų
fragmentais ir faktiškai baleto mizanscenų užsklanda, su išskirtinai santūriu pastatymo sprendimu. Spektaklio sėkmės garantas – puiki aktorinė technika ir asmeninis atlikėjos potencialas.

Atlikėja – Irina Jevdokimova,
Režisierius statytojas – Aleksej Zlobin,
Baletmeisteris – Ališer Chasanov,
Dailininkas – Borisas Petrušanskis.

Lietuva
Spektaklis „Mazal tov“
Lapkričo 8 d. 18 val.
Vilniaus teatras LĖLĖ
Arklių g. 5

Maja Tarachovskaja (slapyvardis A. Kotliar) rusų kalba skaitys savo kūrybos pjesę „Mazal tov“. Muzika sieloje, muzika sielai - taip galima apibūdinti smuikininkų Boriso Kirzner ir Michailo Bolšun dueto „Double cores“ garsų pasaulį, kuris persipins su pjesės giliomis mintimis ir frazėmis. „Mazel tov“ - tai hebrajiškas išsireiškimas, kurį pažodžiui galima išversti kaip „džiaugiuosi tavo sėkme“ arba „džiaugiuosi už tave“. Kai nuoširdžiai džiaugiamės savo ir artimųjų sėkme, patys gauname teigiamas emocijas, - sako Maja Tarachovskaja, teatro „Pertrauka“ įkūrėja, Klaipėdos Maksimo Gorkio mokyklos matematikos mokytoja, per ketverius metus parašiusi apie 30 įvairaus žanro pjesių. Ypatingą vietą jos kūryboje užima žydų tematika: piršlybos, vestuvės, žydų genocidas. Majos kūryba nepaprasta ir unikali, stebinanti žodžio šmaikštumu, grotesku.
Veiksmas vyksta nedideliame žydų miestelyje be pavadinimo ir neapibrėžtame laike. Pjesėje gvildenamas klausimas: “Kuo skiriasi žydų mamos nuo visų kitų mamų, kurios ne mažiau myli savo vaikus?“ Atsakymas stebins žiūrovą.