Vilniaus Didžiosios sinagogos memorialas

Vilnius iki Antrojo pasaulinio karo garsėjo kaip vienas reikšmingiausių Europoje jidiš kultūros centrų.

Nuo seniausių laikų žydai Lietuvoje turėjo labai gilias religines tradicijas. Iš Lietuvos kilo daug žymių rabinų, kantorių, Toros ir Talmudo žinovų, čia veikė žymios ješyvos, garsioji M.Strašuno biblioteka, buvo gausu sinagogų.

Seniausia ir pati žymiausia iš jų buvo Vilniaus Didžioji sinagoga, ištisus amžius traukusi į Vilnių judaizmo žinovus ir religinės tradicijos autoritetus iš visos Europos. Vilniaus Gaono Elijahu ben Šlomo Zalmano, garsiausio XVIII a. išminčiaus, pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentatoriaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę, o Didžioji sinagoga tapo jos simboliu, Šiaurės Jeruzalės širdimi.

Vilniaus Didžioji sinagoga nuo XVI amžiaus pabaigos iki XX amžiaus penktojo dešimtmečio savo dydžiu ir puošnumu pranoko bene visas Vidurio Europos sinagogas. Aplink šią sinagogą buvo pastatyta daug ritualinių bei visuomeninės paskirties statinių - susiformavo ištisas miestelis su dviem vidaus kiemais (jidiš vad. Šulhoif). Šie pastatai apgriauti Antrojo pasaulinio karo metais, o vėliau nugriauti.

Įvertinant Vilniaus Didžiosios sinagogos reikšmę tiek Vilniaus miestui, tiek Lietuvos žydams, tiek ir visoje buvusios LDK teritorijoje išplitusiems litvakams, galima drąsiai teigti, kad čia vyko pagrindinis žydų dvasinis gyvenimas. Sinagoga ir jos kvartalas tapo vienu iš svarbiausių žydų ne tik architektūriniu, bet dvasiniu ir kultūriniu centru.

Atkasus išlikusius sinagogos fragmentus (altorinę dalį bei didžiąsias kolonas) ir juos eksponuojant, kartu sukūrus Vilniaus Didžiosios sinagogos, Strašuno bibliotekos bei Vilniaus Gaono Elijahu namų su Ramaileso skersgatviu memorialą, galėtume tinkamai įamžinti šią Vilniaus istorijai reikšmingą vietą, kuri taptų magnetu turistams iš viso pasaulio.

Kartu šia programa siekiama puoselėti daugiakultūrinį Vilniaus paveldą, atgaivinti senamiestį bei atkurti jo urbanistines erdves.